Bonsai priežiūra

Bonsai studija, ryto rasos sodas, Kestutis Ptakauskas

Bonsai – tai gyvas ir energingas hobis, kuris jų savininkui suteikia galimybę nuolatos susidurti ir rūpintis augalu. Kitaip, nei renkant pašto ženklus arba monetas, kai albumas šiuos surūšiavus eilinį kartą užsimeta kur nors spintoje, bonsai – reikalauja nuolatinio dėmesio.
Beje, visa tai galima sumažinti iki minimumo, kai yra apsiribojama tik jų palaistymu ir, atliekant pagrindinius priežiūros darbus. Tačiau, jei šiuo hobiu norima užsiimti dar daugiau, visada galima rasti galimybių pagalvoti, kaip pagerinti visą medelį arba atskiras jo dalis, net gi pakeičiant medelio formą iš pagrindų. Iš tiesų bonsas niekada nebus visiškai išbaigtas. Bonsas jo kūrėjo žinių ir kūrybiškumo dėka  gali  būti nuolatos tobulinamas.

Laistymas

Kiekvienas bonsas, priklausomai nuo augalo rūšies ir naudojamo substrato mišinio yra skirtingai liejamas ir tręšiamas.

Kaip ir visi augalai, taip pat ir bonsui reikia pakankamai vandens. Kadangi medelio vandens kiekis bonsui skirtame dubenyje, lyginant su vazoniniu augalu dėl mažesnio tūrio yra sunaudojamas atitinkamai greičiau, jo laistymui reiktų skirti ypatingą dėmesį.

Per daug vandens bonsui yra lygiai taip pat  kenksminga, kaip ir per mažai.

Jei substratas, kuriame auga bonsas, yra per drėgnas, jo šaknys pradeda pūti, nes prie šaknų nebegali patekti pakankamai deguonies.

Jei saulėtomis dienomis žemė išdžiūsta per stipriai, gali būti pažeidžiamos jautrios siūlinės šaknys, kurios atsakingos už vandens įsiurbimą.

Jei naudojamas tinkamas substratas, tai jo granuliuotos struktūros dėka per bonso dubens išleidimo skyles lauk išbėga perteklinis vanduo ir tuo pačiu žemėje susikaupusios druskos.

Bonsai studija, ryto rasos sodas, Kestutis Ptakauskas

 

Laistant įtakos turi ir tokie faktoriai, kaip metų laikas, oro drėgmė ir išorinė temperatūra.

Ramybės laikotarpiu, pvz. žiemą, vandens poreikis žymiai sumažėja, kaip pvz. pirmomis savaitėmis po šaknų apipjaustymo arba lapų sumažinimo.

Daugiausia vandens medelis sunaudoja saulėtomis ir vėjuotomis dienomis.

Medeliui sužaliavus pavasarį, rekomenduojama laistyti saikingiau. Tokiu būdu, pirma, sumažėja atstumas tarp lapų ūglių, o, antra, tai sumažina pačių lapų dydį.

Niekada nelaistykite sušalusio šaknų gniutulo!

Jei Jūsų bonsas pradėtų naudoti mažiau vandens ir liktų ilgiau nei įprastai drėgnas, tai galėtų reikšti, kad pažeista arba pasiligojusi šaknų sistema.

Taip pat medelį reiktų kontroliuoti ir po lietingų dienų vasarą. Tankūs lapai gali veikti kaip tam tikra uždanga ir neleisti lietaus vandeniui patekti į dubenį.

Aš pirmenybę teikiu bonso laistymui, liejant ar purškiant plona čiurkšlele laistytuvu, nei jo šaknų gniutulo mirkimą ir leidimą jam prisigerti vandens, nes tokiu būdu iš substrato yra lengviau išskalaujamos  jį praturtinančios maisto  ir kitos naudingos medžiagos.

Tai geriausia atlikti yra vėlyvą popietę. Tokiu būdu nuo lapų ir šakų yra nuplaunamos dulkių dalelės ir visi nešvarumai.

Prieš pradedant temti, lapai nudžiūna ir tada sumažėja grybelių ligų pavojus.

Ypač karštomis dienomis patartina žemę ir dubenį apipurkšti vandeniu ir per pietus. Tik atkreipkite dėmesį į tai, kad jei laistote sodo žarna, tai pirma leiskite nubėgti sušilusiam vandeniui, nes kitaip galima medelius nudeginti.

Tręšimas

Kaip žmogui taip ir augalui, kad jis augtų atsparus ir sveikas, reikalingos maisto medžiagos ir mikroelementai. Jų trūkumas gali trukdyti augalui augti arba jį gali užpulti kokia nors liga.

Išskiriamos organinės (natūraliai susidarančios) ir neorganinės trąšos. Abiejų rūšių trąšų galima įsigyti tiek skystų, tiek ir kieta forma.

Ant pakuotės yra nurodytos atitinkamos koncentracijos sudėtinės medžiagos su maistingųjų medžiagų santykiu.

Pavyzdžiui:

N (azotas), P (fosforas),  K (kalis)

NPK  12:6:8

Ten pat rasite ir rekomendacijas, kaip reikia tiksliai tręšti ir naudoti trąšas. Niekada nereiktų viršyti nurodyto dozės, nes galima „nudeginti“ šaknis. Geriau tręškite dažniau, bet šiek tiek mažesnėmis dozėmis.

Bonsai medelius geriausiai tręšti specialiomis bonsai skirtomis trašomis.

Žiemojimas

Vietinės medžių rūšys gamtoje dažnai pakelia stiprių šalčių periodus, nepatirdamos žalos.

Bonsas šaltu metų laiku turėtų būti itin saugojamas.

Tai ypač aktualu sąlyginai žiemai bei šalčiams atsparioms rūšims.

Ledinis vėjas išdžiovina šakeles. Intensyvūs tiesioginiai saulės spinduliai žiemą per dieną atitirpdina šakas ir šaknis, kurios naktį vėl sušąla. Ši nuolatinė kaita kenkia Jūsų bonsui.

Stiprus šaltis gali apgadinti žemoje temperatūroje degtus dubenis bei vazonus arba net juos susprogdinti.

Palankiausia, kada bonsui leidžiama žiemoti šaltoje, šviesioje patalpoje arba šiltnamyje, kur jis yra apsaugotas nuo šalčių.

Bonsai studija, ryto rasos sodas, Kestutis Ptakauskas