medzio strukturaŠaknys

Kiekvieno bonso pagrindas yra jo šaknys. Stiprus, atsikišęs `Nebari` – tai jėgos išraiška ir suteikia medžiui stabilumo.

Šaknų pagrindas turėtų prasidėti tolygiai paskirstytas vienodame aukštyje aplink kamieną ir vis dar matomas pradingti žemėje.

Žiūrėkite galeriją 1.

Nepageidaujamos yra tos šaknys, kurios yra suaugę kryžmai, bei keistos ar įmantrios formos.

Šaknys – Kamienas

Kamienas

Kylant nuo tvirto pagrindo iki pat viršūnės kamienas turi smailėti aiškiai ir aptakiai. Norint medelį stebėtojui pavaizduoti senesniu, nei jis yra iš tikrųjų, kamienas arba jo proporcijos vaidina labai svarbų vaidmenį.

Pav: 3 cm storio ir 1 m ilgio kamienas atrodo jaunesnis, nei 3 cm storio ir 10 cm ilgio kamienas.

Šakos

Iš principo yra keturios šakos, kurias visada turi turėti bonsas. Jei trūksta bent vienos iš šių šakų, visa kompozicijos koncepcija atrodo neišbaigta.

Gretimai medelio kompoziciją papildo nepermatomas erdves užpildančios šakos. Kompoziciniai aukštai turi būti aiškios struktūros, o atskiri šakų lapijos sluoksniai turi atsiriboti vienas nuo kito.

Šakos neturėtų kryžiuotis viena su kita ir persilenkti iš vienos kamieno pusės į kitą.

Jos neturėtų prasidėti tame pačiame kamieno aukštyje ir dygti tiesiai viena virš kitos

Vis gi šakos turėtų plonėti kiek įmanoma tolygiai, stiebiantis aukštyn ir plečiantis į šonus.

Jaunų medelių požymis – šakų stiebimasis į šviesą.

Senų medelių šakos pirma auga žemyn, kad po to vėl galėtų lengvai tiestis šviesos link.

Optimalus variantas: kada 1-oji šaka prasideda kairėje arba dešinėje, 2-oji eina įžulniai atgal, o 3-ioji auga kaip atsvara virš 1-osios priešingoje pusėje. 4-oji šaka praeina įžulniai prieš 2-ąją šaką ir čia sudaro atsvarą.

Žiūrint iš viršaus, matosi, kad nė viena šaka neperdengia kitos.

Tradiciškai įprasta buvo tai, kad šakos pvz. Myogi medelyje prasidėdavo tiksliai didžiausio išorinių pusių išlinkimo vietoje.

Žinoma, šios taisyklės kaip optimumas nekelia šiandien abejonių, tačiau šiuo metu tarptautinėse parodose galima labai dažnai pamatyti medelių, kurių pagrindinių šakų lapija yra atitinkamų kamieno išlinkimų aukštyje, o šakų ištakos prasideda visiškai kitame kamieno taške.

Jei paieškotume atsakymo dėl šitokio taisyklių rėmų „praplėtimo“, tai to paaiškinimą rastumėme pirminėse medžiagose bei žaliavose.

Daugelis Azijoje sukomponuotų bonsų ilgus metus buvo ruošiami formavimui bei komponavimui arba auginami daigynuose bei medelynuose. Tokiu būdu nuo pat pradžių buvo galima įtakoti augalo ir tuo pačiu jo šakų augimą.

Labai daug bonsų, kurie gimsta mūsų laikais, yra komponuojami iš Yamadori.

Surinkti augalai, kurie dažnai jau pačios gamtos būna iš anksto fantastiškai suformuoti, neretai turi tik ribotą šakų kiekį, kurį galima panaudoti komponavimo proceso metu. Turint tokią žaliavą, tik labai retai yra atrandamos tiksliai teisingoje kamieno pozicijoje augančios šakos.

ICHI-NO-EDA – Pagrindinė šaka

Pirmoji arba žemiausia, stipriausia ir svarbiausia šaka (ICHI-NO-EDA). Ji gali būti dešinėje arba kairėje, bet niekada tiesiai priekyje ar užpakalyje. Jos pozicija yra atsakinga už bonso dinamiką . Tai labiausiai išsikišusi šaka, ji turi būti maždaug nuo 1/3 iki ½ viso medžio aukščio. Ji taip pat turi būti ilgiausia ir storiausia, be to – įdomiausios charakteristikos.

Galinė šaka (USIHIRO -EDA). Ji parenkama jau pasirinkus pirmąją šaką, kad suteiktume medžiui gilumo, todėl ji niekada neturi būti žemiausia ji formuojama ne užpakalinės dalies centre, bet šiek tiek į dešinę ar kairę. Išvirkščioji šios šakos pusė turi būti matoma iš priekio. Jeigu užpakalinės šakos nėra iš ko pasirinkti iš karto po pirmosios šakos, tada renkamasi sekanti patogi šaka ir padaroma užpakaline šaka.

Antroji šaka (NI-NO-EDA). Jei įmanoma, ji turi būti priešingoje pusėje negu pirmoji. Jei ne – bet kurią prieinamą šaką galima nukreipti bet kuria kita kryptimi, bet niekada tiesiai į priekį. Ši šaka turi būti virš pirmosios ir šiek tiek trumpesnė.

Trečioji šaka (SAN-NO-EDA). Ji turi būti priešingoje pusėje negu antroji.

Priekinė šaka (MAE-EDA). Ji yra virš akių lygio ir niekada neturi būti nukreipta tiesiai į priekį. Formuokite ją šiek tiek į kairę ar dešinę.

Likusios šakos. Pakaitomis suformuokite likusias šakas ir baikite ties viršūne.

Šakų kiekis: visada geriau iš pradžių paimti daugiau šakų ir jas šalinti vėliau, priklausomai nuo apatinių šakų augimo.

Medelio viršūnė (Jushin ) (5) Plačiau apie viršūnę skaitykite žemiau.

Žiūrėkite galeriją 3.

 

Viršūnė

Bonso viršūnė turėtų būti šiek tiek pasvirusi į priekį ir link sashi eda.

Nusilenkimas pirmyn Azijoje laikomas mandagumo forma, todėl ir atsispindi medelyje.

Subrendusių medelių viršūnė yra kompaktiškai uždara, o jos vidaus nematyti.

Medelis yra stabilus, jei jo viršūnė yra virš medelio pagrindo. Jei numestume svambalą nuo aukščiausio viršūnės taško (čia turima omenyje tik gyvoji dalis), tai jis turėtų nukristi tiesiai į Nebari vidurį. Ši taisyklė galioja vertikalių formų stiliams, kuriuose viršūnė yra koncentruojama centre.

Visoms kitoms kompozicijoms galioja toks principas, kad vainikas ir tuo pačiu viršūnė aiškiai išsiskirtų iš vidurio.

Kai nukerpame aukštį, šaka, kuri pakeičia tikrąją viršūnę, turi visada būti pririšta viela ir pasukta į taisyklingą padėtį. Jei viršūnę pakeičia trumpa šaka, nulenkus didelę medžio dalį, nulenkta dalis turi nebūti didesnė už pasirinktą viršūnę.

Kai parenkate viršūnei žemesnę šaką, nepalikite buvusio kamieno. Nužievinkite jį it padarykite JIN arba pašalinkite. Gyva viršūnė ir JIN neturi būti to paties aukščio, paprastai JIN yra priekyje ir šiek tiek į dešinę ar kairę ir arba ilgesnis, arba trumpesnis.

Ant vieno medžio nereikia sukurti dviejų ar daugiau viršūnių. Nesupainiokite to su šluotos stiliumi (Hokidachi).

Žiūrėkite galeriją 4.

BLOGOS ŠAKOS

Jei išvardintų trūkumų negalima ištaisyti, pririšus vielą, jas reikia visiškai pašalinti

1. No apex (SHINNASHI) – nėra viršūnės

2. Stubbed branch (SHINKIRE-EDA)- nulūžusi šaka

3. Reversed growth branch (GYAKU BOSORI-EDA) – atvirkščio augimo šaka

4.Ingrowing branch (GYAKU-EDA)– į vidų auganti šaka

5. Parallel branch (KASANE-EDA)- lygiagreti šaka

6.Bar branch  (KANNUKI-EDA) – strypo formos šaka

7. Pocket branch(FUTOKORO-EDA– kišeninė šaka

8. Wheel-spoke branch  (KURUMA-EDA) – rato stipino šaka

9. Trunk crossing branch (MIKI KIRI-EDA) – kamieną kertanti šaka

10.Crossed branch (KOSA-EDA) – sukryžiuota šaka

11. „Y“ shaped branch  (FUTAMATA-EDA)- „Y“ formos šaka

12. Half circle branch (HAN-EN-EDA) – puslankio šaka

13.  „U“ shaped branch  (KAERUMATA-EDA) – „U“formos šaka

14. Elbow branch (HIJI TSUKI-EDA) – alkūninė šaka

15. Upgrowth branch (TACHI-EDA) – įviršų auganti šaka

16. Dangling branch (SAGARI-EDA) – nusvirusi šaka

17. Tangled branch  (KARAMI-EDA) – susipynusi šaka

18. Eye poking branch (METSUKI-EDA) – į akį durianti šaka