ptakauskasBūdamas 39 metų, tąkart atsitiktinai išvydęs japoniško sodo fotografiją, kuri pakeitė tolesnį Kęstučio Ptakausko gyvenimą, pradėjo kurti savo japoniško stiliaus sodą. Dabar, prabėgus 15 metų, alytiškis yra gerai žinomas tarp bonsų meno kūrėjų, jo kūriniai – nykštukiniai medeliai, laimintys prizines vietas tarptautinėse parodose bei įtraukiami į gražiausių pasaulio bonsų sąrašą. Pirmą kartą nuotraukoje pamatęs japonišką sodą susižavėjo ir užsidegė noru jį turėti. Dabar žmonės gėrisi jo sukurtu Ryto rasos sodu bei bonsų menu.

Šiais metais K.Ptakauskas vėl organizuoja tarptautinę bonsų ir suisekių parodą. Tai bus jau šeštoji paroda Lietuvoje. Deja, šįmet bonsų ir suisekių paroda bei II Japonijos menų festivalis vyks ne tradiciškai Alytuje, o Vilniuje. Birželio 9-12 dienomis „Ozo“ prekybos ir pramogų centre.

– Kodėl šiais metais bonsų ir suisekių paroda rengiama Vilniuje, o ne Alytuje?

 

– Pagrindinė Alytuje vykusių parodų idėja ir tikslas buvo supažindinti alytiškius su Japonijos kultūra, menais bei įkurti japonišką sodą. Ilgus metus ši idėja buvo plėtojama ir tobulinama, tačiau Alytaus politikų pasmerkta ir sužlugdyta. Jie nusprendė, kad mūsų gyventojams nereikia japoniško sodo, nereikia gražaus ir tvarkingo parko, kuriame alytiškiai galėtų leisti laiką, nereikia Japonijos investicijų, kurios pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą. Šis sodas turėjo tapti atskiru Alytaus veidu, kuris pritrauktų turistų. Panašiai kaip Druskininkai turi Grūto parką, mes būtume turėję japonišką sodą. Dauguma nesupranta, kad japoniškas sodas nėra kita kultūra, tai tas pats akmuo, tas pats vanduo, medis. Žlugus visoms viltims įkurti šį sodą Alytuje, nutariau ieškoti galimybių Vilniuje. Nuvykęs į sostinę nežinojau, kur eiti ir į ką kreiptis, bet iš karto sulaukiau didelio palaikymo: siūlė įvairiausių vietų, muziejų, bet nebuvo pakankamai erdvės. Tada netikėtai susipažinome su „Ozo” prekybos centru ir jo žmonės pasiūlė užtektinai vietos, davė salių, įrangos ir finansiškai prisidėjo prie idėjos.

– Koks šios parodos tikslas ir svarba Jums pačiam?

 

– Man svarbiausia yra kultūrinis bendradarbiavimas. Visi matome, kaip mūsų žmonės Lietuvoje gyvena, tiksliau pasakius, egzistuoja, nes gyvena tik tie, kurie yra išrinktieji, o tie, kurie turi vidutines arba mažesnes pajamas, gyvenime neturi galimybės išvykti iš šalies ir susipažinti su kita kultūra, kitokiu gyvenimu. Jie yra pasmerkti visą laiką būti Lietuvoje ir maitintis iš to, kas dar lieka nuo pensijos ar minimalaus atlyginimo. Todėl čia yra proga ateiti ir pamatyti beveik visą tolimos šalies kultūrą. Paroda išsiskiria tuo, kad atvežama ne tik eksponatų, bet atvyksta ir menininkų, kurie veda paskaitas, kad žmonėms, norintiems griebtis šiaudo ir pradėti kurti, yra puiki galimybė su visu tuo susipažinti ir atrasti save. Pagrindinis parodos tikslas – paminėti Lietuvos ir Japonijos dvidešimtąsias diplomatinių santykių atkūrimo metines. Dvidešimt Japonijos meno šakų, dvidešimt diplomatinių santykių atkūrimo metų. Tokie skaičiai vainikuoja dviejų šalių draugystę ir ištrina geografinius atstumus bei sujungia tautų kultūrą.

 

– Po parodos, vykusios Alytuje 2007 metais, apie Jus buvo mažai girdėti. Ką nuveikėte ir ko pasiekėte iki šių metų?

 

– Po 2007 metų parodos grįžau į savo Ryto rasos sodą, jame surengiau dar keletą mažesnių parodų-mokymų tiems, kurie domisi ir nori užsiimti šia veikla. Per šiuos metus mano sodas sulaukė daug svarbių svečių: Japonijos, Ispanijos, Portugalijos ambasadorių ir kitų ambasadų darbuotojų, daugybės menininkų bei paprastų žmonių, besidominčių nykštukiniais medeliais ar tiesiog norinčių pasigrožėti sodu ir pajusti harmoniją. Neapsistojau vien savo Ryto rasos sode, dalyvavau įvairiose tarptautinėse parodose, kuriose mano bonsai laimėjo prizines vietas. Du medeliai buvo įtraukti į geriausių pasaulio bonsų sąrašą. Praėjusiais metais buvau priimtas į Europos bonsų asociaciją, Lietuva tapo 19 Europos valstybe, skleidžiančia ir propaguojančia bonsų meną ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

 

– Ar Alytus tinkamas miestas menininkams kurti?

 

– Alytuje vietos, kur galima kurti, yra. Gali tai daryti miške, mieste, bet kurioje vietoje, kur tau reikia. Didžiausia problema yra savęs realizavimas visuomenėje, nes jeigu nori save parodyti, pasidalyti savo kūryba, reikia finansavimo, reikia nuomoti sales, įrangą. Finansavimui gauti Alytuje reikia pataikauti valdžioje esantiems žmonėms. Jeigu pataikauji, finansavimą gausi, tačiau menininkai nėra tie žmonės, kurie linkę gerintis valdžiai. Jie nori daryti savo darbą ir pasidalyti savo patirtimi bei žiniomis su kitais.

 

– Kokį Alytų Jūs matote dabar?

 

– Miestas yra blankus, manau, jis ir bus blankus, nes mūsų politikams rūpi tik jų asmeninis gyvenimas. Mano manymu, jiems Alytus yra paskutinėje vietoje, kaip miestas neturėjo vizijos, taip jos dar ilgai neturės, nes rinkimai vėl ateina, o valdžioje – tie patys žmonės. Kiek kadencijų jie būna, tik žada žmonėms, kad viskas keisis, bet viskas lieka taip, kaip buvo, o kartais dar ir blogiau.

– Kodėl būtent bonsų menas, japoniška kultūra?

 

– Per šiuos nykštukinius medžius atradau tolimąją Japoniją, susipažinau su jos kultūra ir tradicijomis. Gilindamasis į Japonijos kultūrą supratau, kaip man pačiam buvo sunku ją atrasti ir pažinti. Todėl pasiryžau padėti žmonėms, kurie niekada negalės nuvykti į šią šalį ir susipažinti su jos istorija bei kultūra. Daugelis žino tik tiek, kad Japonija ten, kur pateka saulė. Mano nuoseklus darbas ir bonsai suteikė galimybę keliauti ir pažinti pasaulį, atradau daug naujų draugų, su kuriais užmezgėme glaudžius kultūrinio bendradarbiavimo ryšius. Šiais metais mano organizuojamoje parodoje Vilniuje dalyvaus menininkų iš dvidešimt pasaulio šalių, tokių kaip Brazilija, Meksika, Pietų Korėja, Pietų Afrika, Japonija ir žinoma, Europa. Gaila, kad renginys iš Alytaus persikėlė į Vilnių, bet viliuosi, kad ir mūsų mieste ateis laikas, kai į kultūrą bus žiūrima truputį kitaip. Žinau, koks svarbus kultūrinis bendradarbiavimas tarp atskirų pasaulio valstybių. Tai nauji ryšiai, naujos galimybės, tai didelė reklama miestui ir pačiai valstybei. Tai naujos perspektyvos smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti. Tai didelės galimybės menininkams, kuriems ir taip sunku mūsų šalyje. Štai taip šie mažieji pasaulio stebuklai bonsai pakeitė ir įprasmino mano gyvenimą.

 

– Ką Jums reiškia bonsai?

 

– Bonsai – žmogaus sukurti meno kūriniai, turintys ypatingą filosofiją, jie iš esmės pakeitė mano asmeninį gyvenimą, papildė mane harmonija ir įspūdingais atradimais. Jau daugelį metų kiekviena diena prasideda medituojant paties sukurtame Ryto rasos sode, kalbantis su Akmeniu, Medžiu, Vandeniu, Ugnimi ir Oru, visu tuo, iš kur atsiranda ir kur pranyksta pasaulis. Toks gyvenimo būdas yra lyg Dievo dovana, tai savitas gyvenimas, be žmogiškų nuodėmių, rūpesčių…

Bonsai – meno kūrinys, kurį menininkas sukūrė iš gyvos medžiagos – augalo – ir padarė tai, naudodamasis pagrindinėmis taisyklėmis atkuriant dalį gyvos gamtos mažame konteineryje. Tai dar viena tradicinė meno rūšis, bylojanti apie ypatingą japonų meilę gamtai.

Todėl ne kiekvienas žmogus gali užsiimti šiuo sudėtingu, bet be galo įdomiu menu. Žmogus, dirbantis su bonsais, turi turėti išskirtinės valios, užsispyrimo, noro kurti, mąstyti, atrasti, tiesiogiai bendrauti su gamta ir ją pažinti. Tai nuolatinis darbas, leidžiantis suprasti kitų žmonių nelaimes, nusivylimus, kas dabar išnyksta tarp žmonių ir jie tampa vis svetimesni vieni kitiems. Draugai praranda draugus, tėvai – vaikus. Pagrindinis tikslas tampa pinigai, o kai šie užvaldo tavo sielą, tame sugadintame kūne žmogiškumui vietos nelieka, ir pasaulis po truputį ritasi į bedugnę. Tikiuosi, suprasite, kas man yra bonsai.

Autorius: 

Vy­tau­tas Ur­bo­nas