hobis ar menasAlytaus verslininkai ir japonų kultūros puoselėtojas bei miniatiūrinių medelių – bonsų – augintojas Kęstutis Ptakauskas nenuleidžia rankų ir tikisi, kad Dzūkijos sostinėje bus įkurtas japoniškas parkas. Jam pirmieji pamatai pradėti prieš penketą metų, o jo steigimo idėją Alytupio upelio apsuptyje palaikė tuometinė Alytaus valdžia.

Apie 6 ha plotą parkui Alytaus piliakalnio kaimynystėje sutiko skirti miškų urėdija. Apžiūrėti ir pakonsultuoti alytiškių buvo atvykę ir Japonijos landšafto asociacijos specialistai. Jie pažadėjo savo šalies vyriausybės pažadą.

Tikėta, kad japoniškos kultūros sala ir turistų traukos centras Alytuje bus įsteigtas jau 2010 metais. Į šį japonišką bosų, vandens ir akmens parką planuota pritraukti turistų, keliaujančių į Grūto parką ir viešinčių Druskininkuose bei Birštone, taip pat paskatinti japonų atvykstamąjį turizmą. Deja, parko steigimas užstrigo.

„Į projektą buvo įtraukta daugybė žmonių, savivaldybės atstovų, ir štai pasikeičia savivaldybės meras ir automatiškai, be svarių argumentų pareiškiama, kad viso šito nereikia. Pati Lietuvėlė maža kaip tas bonso medelis, žaizdota, prispausta iš visų pusių, ir kai japonai nori su mumis bendrauti, užmegzti ne tik kultūrinius, bet ir ekonominius ryšius, Alytaus savivaldybės biurokratai aiškina, kad projekte nėra tautiškumo. Tai vietininkiškumas – ir ne vien Alytaus, bet ir visos Lietuvos problema“, – spaudos konferencijoje antradienį aiškino japoniško parko iniciatyvinės grupės narys Jonas Viesulas. Jam pritarė ir kitas iniciatorius VšĮ „Verslo angelas“ direktorius Vaclovas Goštautas.

Anot jo, iš Alytaus, kaip ir iš kitų provincijos vietovių, į užsienį išvažiuoja daug jaunimo ir negrįžta, tad Alytui reikia unikalaus objekto, kuris suteiktų ir darbo, ir taptų dideliu traukos centru.

Anot pasaulinėse bonsų parodose dalyvaujančio K. Ptakausko, japoniški parkai įkurti visose išsivysčiusiose Europos valstybėse, o Lietuvoje jis būtų pirmasis Baltijos šalyse.

Praėjusių metų vasarį Alytaus miesto tarybos posėdyje buvo pritarta japonų parko kūrimui. Projektas buvo įtrauktas į ES finansuojamą URBAN programą ir jam skirta 5 mln. litų infrastruktūrai. Apie 2 mln. litų lėšų planuota gauti iš Japonijos vyriausybės. Pasikeitus Alytaus miesto merui, šis projektas, esą be jokios motyvacijos, išbrauktas iš nagrinėjamų projektų sąrašo.

Spaudos konferencijos dalyviai teigė, kad kilusios problemos nesusijusios su finansais – tam lėšų pakaktų, tačiau pagal japonų pageidavimus parkas turi būti paremtas ne vien privačia verslininkų iniciatyva, bet ir savivaldybės objektas. Tik tokiu būdu būtų galima oficialiai suderinti visą dokumentaciją ir paramą dėl parko steigimo.

ELTA

Autorius: 

VL žurnalistas Šarūnas Bulota